Vilniuje: +370 676 61110

jolita@100kelioniu.lt

Alytuje: +370 610 36530

info@etuna.lt

LINKSMA KELIONĖ LINK AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO

Šalis: Lietuva
Vietovė: Molėtų ir Ignalinos rajonai
Išvykimas: Pasirenkate jūs
Dienų skaičius: 1d.
Transportas: autobusu

Savo kelionę pradėsime Molėtų rajone, Naujasodžio gyvenvietėje. Čia prie Virintos upelio stovi Alantos dvaras, po Žemės reformas pavadintas Naujasodžio vardu. Pasigrožėkime dvaro parku bei neoromantinio stiliaus rūmais. Dvaro rūmai ir parkas paskelbti kultūros saugomu objektu. Vėliau mūsų kelias vingiuos link žymiosios Molėtų astronomijos observatorijos, įkurtos ant Kaldinių kalvos, netoli piliakalnio. Verta pamatyti didžiulius teleskopus, įstabių planetų, žvaigždžių , galatikų nuotraukas. Taip pat užsuksime į Etnokosmologijos muziejų, kuris yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Etnokosmologija – žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindis ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde bei kita. Dieninės programos (ekskursijos) metu per požeminę muziejaus galeriją, tarsi mitologinio medžio šaknis, kilsime aukštyn. Penkiose salėse yra pristatomi skirtingi žmogaus, žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu (senieji etniniai ryšiai, pasaulio matavimai, kalendoriai, astronomija, kosmonautika, nežemiškos gyvybės paieška, mūsų civilizacijos ateities galimybės). Muziejaus ekspozicija yra nuolat pildoma, o profesionalūs muziejaus gidai padės mums geriau pajausti Etnokosmologijos muziejaus unikalumą, ryšių su Kosminiu pasauliu įvairovę.

Taip pat apžiūrėsime Senovinę dangaus kūnų stebyklą – šventovę. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės – ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia apsilankius galima susidaryti įspūdį, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai. Vėliau vyksime aplankyti Ledakalnio kalno. Čia esti tradicija prieš lipant į kalną sugalvoti norą, paimti vieną iš šalikelėje esančių akmenėlių ir kopti į kalno viršūnę. Nepagailėję jėgų užlipti ant kalno viršūnės, prieš mus atsivers ežerais, tarsi mėlynais brangakmeniais nusagstyta vietovė.
Keliausime į Aukštaitijos nacionalinį parką. Visų pirma apsilankysime Palūšėje – atostogautojų rojuje, į kurią pailsėti vyksta ne tik lietuviai, bet ir mūsų šalies gamtą pamėgę užsienio turistai. Ežerų gausa garsėjančiame krašte įsikūrusi Palūšė taip pat turi kuo nustebinti. Čia aplankysime atkurtą medinę Šv. Juozapo bažnyčią . Prie šios vienos seniausių medinių šventovių Lietuvoje glaudžiasi koplytėlė ir aštuoniakampė varpinė. Kelionę tęsime link Ginučių – vieną gražiausių Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Šalia tyvuliuoja Stravinaičio ir Almajo ežerai, stovi Ginučių malūnas. Vėliau mūsų kelias vingiuos link Stripeikių, kuriose rasime vieną iš seniausių Bitininkystės muziejų. Čia išvysime ne tik autentišką muziejaus sodybą, bet ir susipažinsime su bitininkystės tradicijomis, išvysime aviliuose dūzgiančias biteles.
Vėliau keliausime į Geografinį Europos centrą, kurį puošia memorialinis akmuo, Europos Sąjungos valstybių vėliavos ir prof. Gedimino Jokūbonio sukurta kompozicija – balto granito kolona su žvaigždžių karūna, pasaulio šalis žyminti aikštelė. Žvaigždžių karūna simbolizuoja Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir prasmingą Lietuvos sugrįžimą į Europos tautų šeimą. Vėliau vyksime namų link.