Vilniuje: +370 676 61110

jolita@100kelioniu.lt

Alytuje: +370 610 36530

info@etuna.lt

Kai norisi keliauti, kur dar nesi buvęs – JUODKALNIJA!

Kryptis: Juodkalnija

Viešbučio kategorija: ★★★

Kaina asmeniui, kai keliauja 

Pastabos: Rezervacija yra tvirtinama tik po atlikto apmokėjimo. Rezervacijai patvirtinti reikalingi visų keliaujančiųjų asmenų vardai, pavardės bei gimimo datos. Kelionės kaina gali kisti, reikia tikslinti prieš užsakant. Kelionę organizuoja Novaturas.

Mūsų komentaras

Juodkalnija, rodos, surinko visa, kas pasaulyje įspūdingiausia. Čia gausu Adrijos jūros skalaujamų paplūdimių, panašių į juosiančius Kroatiją, šalies kalnų viršūnės aštrios lyg Šveicarijoje, o plytintys kanjonai primena Koloradą. Istoriniai rūmai alsuoja Venecijos dvasia, o miesteliai seni kaip Graikijoje. Visa tai susipina į unikalų Juodkalnijos gamtos ir istorijos lobyną.

Vieta: 

Atstumas iki smėlio – žvyro paplūdimio yra apie 300 m
Atstumas iki kurorto centro yra apie 400 m (Petrovaco)
Atstumas iki oro uosto yra apie 36 km (Tivato)
Viešbutis yra ramioje kurorto dalyje

Viešbutis: 

Iš dalies renovuota 2016 m. (kambariai ir restoranas)
Kambarių skaičius – 50
Pagrindinis restoranas
Konferencijų salė (mokama)
TV kambarys
Biblioteka
Bevielis internetas (tam tikrose patalpose)
Skalbimo paslaugos (mokama)
Gydytojo paslaugos pagal iškvietimą (mokama)
Lagaminų saugojimo kambarys
Automobilių stovėjimo aikštelė
Viešbučio kategorija šalyje – 3*

Aktyvus poilsis: 

Treniruoklių salė (mokama)
Masažas (mokama)
Sūkurinis baseinas (mokama)
Garinė pirtis (mokama)
Sauna (mokama)

Standartinis kambarys: 

Kambario plotas apie 15 kv.m
Dušas
Tualetas
Plaukų džiovintuvas
Chalatai
Šlepetės
Balkonas arba terasa
Oro kondicionierius (vietinis)
Telefonas
Televizorius
Mini baras (mokama)
Seifas
Bevielis internetas
Yra galimybė išsivirti kavos, arbatos teirautis registratūroje
Aptarnavimas kambariuose 24 val/parą
Maksimalus apgyvendinimas – 2+1
Yra kambarių su sujungiamosiomis durimis

Ką kalba istorija

Juodkalnijos istorija datuojama nuo IV a. prieš Kristų. Joje nuo seno gyveno ilyrų gentys, kurias I a. užgrobė romėnai. Vėliau, skirtingais laikotarpiais, šalies teritorijoje apsigyveno slavai, venecijiečiai, XV a. pabaigoje ji atiteko Osmanų imperijai.

Šiame krašte išgyventas ne vienas savarankiško valstybingumo laikotarpis: XI a. čia buvo viduramžių Duklios karalystė, XIV–XV a. – Zetos kunigaikštystė, nuo 1878 m. gyvavo Juodkalnijos kunigaikštystė, o 1910–1916 m. buvo karalystė.

1918 m. Juodkalnija prijungta prie Serbijos, o po Antrojo pasaulinio karo 45 metus įėjo į Jugoslavijos federacijos sudėtį.

1991 m., Balkanuose kilus pilietiniam karui, šalis dar kurį laiką liko prisijungusi prie Serbijos ir tik 2006 m. birželio 3 d. paskelbė nepriklausomybę.

Nacionalinė virtuvė

Kacamak (polenta) – minkštas ir sotus kviečių, grikių, miežių ar kukurūzų miltų paplotėlis, patiekiamas su sūriu ir raugintu pienu. Šis patiekalas būdingas Balkanų šalims ir Turkijai. Juodkalnijoje jo siūloma beveik kiekviename nacionalinės virtuvės restorane, šioje šalyje gaminamas ir įdomus patiekalo variantas su bulvėmis.
Cicvara – troškintas jaunos karvės pienas (kajmak) su miltais. Tai didelės energinės vertės patiekalas. Nors gamyba neatrodo intriguojančiai, jis yra labai malonaus skonio. Patiekiamas su virtomis bulvėmis ar rūgpieniu.
Japraci – į lietuviškus balandėlius panašus patiekalas, kuriam gaminti naudojami vietos kopūstų šeimos daržovės rastan lapai, mėsa, ryžiai, įvairūs prieskoniai. Kitose Balkanų šalyse siūloma dar įvairesnių japraci variantų su paprikomis, troškiniu, plovu ir kt.
Juodkalniečių ėriukas piene – mėsa verdama piene kartu su prieskoniais ir bulvėmis. Šiaurinėje Juodkalnijos dalyje jis laikomas labai svarbiu ir gaminamas ypatingomis progomis.
Popeci iš Podgoricos – sūriu, kajmak arba pršuto kumpiu įdarytas veršienos kepsnys, kuris iškeptas dar gruzdinamas aliejuje. Toks gaminimo būdas leidžia mėgautis traškia patiekalo plutele ir minkštu įdaru.

Apgyvendinimo ypatumai

Vis didesnio populiarumo sulaukiantys Juodkalnijos kurortai pastaraisiais metais sparčiai plėtojami: čia statomi nauji viešbučiai, renovuojami seni atostogų kompleksai, gerinama kurortų infrastruktūra. Šios šalies viešbučiai kategorizuojami žvaigždutėmis, dažniausiai sutinkama trijų ir keturių žvaigždučių kategorijos apgyvendinimo įstaigų. Daugiau žvaigždučių turintys viešbučiai paprastai yra naujos statybos arba renovuoti ir arčiau jūros, o dviejų ar trijų žvaigždučių kategorijos viešbučiai gali būti senesnės statybos ir interjero, nedideli, siūlantys gana mažai paslaugų ir esantys toliau nuo jūros kranto ir paplūdimio. Kai kurie, ypač miesto centre įsikūrę viešbučiai, visai neturi arba turi nedidelę teritoriją, ne visuose yra lauko ar vidaus baseinai. Dauguma Juodkalnijos apgyvendinimo įstaigų siūlo pusryčius arba pusryčius ir vakarienę. Nedaug viešbučių galioja „viskas įskaičiuota“ maitinimo sistema. Visose šios šalies apgyvendinimo įstaigose siūlomos europietiškus standartus atitinkančios paslaugos. Čia labai populiaru apsistoti privačiuose apartamentuose, kurie taip pat klasifikuojami žvaigždutėmis.

Juodkalnijos paplūdimiai yra vieši, įėjimas į juos nemokamas. Paplūdimiuose už papildomą mokestį galima išsinuomoti gultus ir skėčius nuo saulės. Kai kurie viešbučiai, esantys šalia pakrantės, turi savo paplūdimio zoną, kuria gali naudotis tik konkretaus viešbučio svečiai, dažnai už gultus ir skėčius papildomai mokėti nereikia.

Pravartu prisiminti

Darbo laikas.Įprastas darbo laikas Juodkalnijoje trunka nuo 9 iki 21 val. Maisto ir kasdienių prekių parduotuvės darbą pradeda kiek anksčiau, 6 val. ryto, o duris užveria iki 21 val. Paštas ir bankų filialai klientus aptarnauja nuo 8 iki 20 val. Tiesa, vasarą turistų labiausiai lankomose vietose kai kurios prekyvietės veikia iki vidurnakčio, ilgiau dirba ir bankai.

Arbatpinigiai. Mokestis už aptarnavimą viešbučiuose ir restoranuose neįskaičiuojamas į sąskaitą, tad 10 proc. padėka už gerą aptarnavimą Juodkalnijoje būtų geras darbuotojų įvertinimas. Mažose prekyvietėse tikimasi, kad smulkią grąžą pirkėjas paliks.

Transportas. Juodkalnija yra maža šalis, tad viešint joje galima leistis į kelionę po skirtingus miestus ir kurortus. Tam praverčia reguliariai kursuojantys autobusai, jungiantys visus svarbiausius šalies taškus. Čia taip pat didelė automobilių nuomos pasiūla. Tačiau dėl vietinių vairavimo kultūros rekomenduojame gerai apgalvoti, ar norite savarankiškai vairuoti. Traukiniai galėtų būti smagi atrakcija, tačiau šio transporto tinklas Juodkalnijoje gana mažai išplėtotas.

Apribojimai. Nors Juodkalnija laikoma labai draugiška ir saugia šalimi, Kotore, Budvoje ar Sveti Stefane gausu elgetų ir kišenvagių, tad rankines ir kuprines žmonių lankomose vietose patariama itin saugoti.

Lauktuvėms.Bene geriausios lauktuvės iš Juodkalnijos – vietos maistas: sūris, alyvuogių aliejus, tradicinis vynas ir kt. Vietos amatininkų dirbiniai taip pat gali būti puiki dovana namiškiams ar draugams.

Pajuskite Juodkalniją

Juodkalnija alsuoja didinga gamta, tad vienas geriausių būdų ja mėgautis – leistis į žygius, aplankyti nacionalinius parkus ir įlankas, braidžioti smaragdinėmis pakrantėmis.

Juodkalnijos virtuvė yra tam tikras gretimų kraštų patiekalų mišinys, tačiau šalis ja didžiuojasi. 2014 m. net buvo nuspręsta visai užtrenkti duris greitojo maisto milžinui „McDonald’s“. Viešint čia tikrai verta paragauti vietos maisto.

Kone penkis kartus už Lietuvą mažesnė šalis turi 117 paplūdimių, kuriuos skalauja šilta Adrijos jūra. Maudynėms ir vandens sportui rekomenduojama skirti nemažai laiko.

Juodkalnijos istorija yra ilga ir įvairiaspalvė – tai liudija gausus paveldas, senoji architektūra ir miesteliai, kuriuose galima pasijusti, lyg nukeliavus į praeitį.

Lankytinos vietos
Štai keletas pasiūlymų, ką verta aplankyti.

Kotoro miestas ir įlanka

Kelionių žurnalas „Lonely Planet“ geriausių miestų sąraše „Best in Travel City 2016“ senąjį Viduržemio jūros uostamiestį Kotorą paskelbė gražiausiu kelionės miestu. Ir išties pelnytai. Prie Adrijos jūros, šalia Kotoro įlankos (Boka Kotorska, dažnai dar vadinama tiesiog Boka), įsikūręs Juodkalnijos miestas žinomas jau nuo Romos imperijos laikų ir keliautojus vilioja nuostabiu kraštovaizdžiu, kerinčiu senamiesčiu. Boka yra piečiausias fjordas Europoje, giliai įsirėžęs tarp Orjeno (1 895 m) ir Lovčeno (1 749 m) kalnų. Ši įlanka keliaujantiems atveria tobulą peizažą, laikomą vienu gražiausių Europoje. Mėlynas vanduo, pakrantėse boluojančios jachtos ir stūksantys kalnai priverčia stabtelėti ir dieną, ir naktį, kai miestas apšviečiamas. Laike tarsi sustingusį Kotoro miestą supa ankstyvuosius viduramžius menanti venecijiečių pastatyta gynybinė siena, o senamiestį raižo siaurų gatvelių labirintas, vis išvedantis į vieną iš kelių aikščių ir bažnyčių. Senamiestis ne sykį nukentėjo nuo žemės drebėjimų, tačiau buvo atstatytas, renovuotas, o nuo 1979 m. yra saugomas UNESCO. Vaikščiojant čia lengva pasijusti lyg patekus į viduramžius, baroko epochą ar tuos laikus, kai jūrų pakrantėse karaliavo piratai. Visame mieste gausu jaukių kavinių, parduotuvėlių, kepyklėlių, antikvarinių dirbinių prekyviečių, muziejų. Pamirškite restoranus – Kotoro unikalumą geriausiai pajusite šviežio maisto turguose ir mažose vietinių parduotuvėse. Įspūdingai miestas atsiveria tiek nuo aukštai iškilusios Šv. Jono tvirtovės, kuri pasiekiama tik įveikus 1 350 laiptelių, tiek žvelgiant į viršų iš valties, plaukiojant Kotoro įlanka.

Perastas

Romantiškasis Perastas įsikūręs Šv. Elijo kalno (873 m) papėdėje, du įlankos užutėkius skiriančiame kyšulyje, dar mena senus laikus, kai buvo turtingas ir galingas. Šis miestelis yra vienas prabangiausių Juodkalnijoje, traukiantis garsiausius pasaulio žmones. Peraste yra tik viena pagrindinė gatvė, bet pasižvalgyti ir pabūti čia turistus vilioja kraštovaizdis ir tikras istorijos lobynas: išlikusios net 16 bažnyčių, 17 baroko stiliaus rūmų, 9 gynybiniai bokštai. Per visą istoriją užkariauti Perastą norėjo daug kas: Bizantijos imperija, venecijiečiai, vengrai, prancūzai, austrai. Ir visi paliko savo pėdsakų. Dalį senųjų pastatų dar kruopščiai apsivijusios bugenvilijos ir laukiniai figmedžiai, kitus jau atgaivino renovacijos banga. Iš miestelio atsiveria nuostabus kalnų įrėmintos įlankos ir dviejų šalia Perasto kranto esančių salų paveikslas. Mažesnioji Šv. Jurgio sala glaudžia benediktinų vienuolyną. Didesnioji – XV a. vietos žvejų padaryta Uolų Dievo Motinos sala, kurioje 1630 m. iškilo ir keliautojų labai pamėgta to paties pavadinimo koplyčia ir muziejus.

Sveti Stefanas

Nedidelės Sveti Stefano salos, Kotoro įlankoje įsispraudusios tarp Budvos ir Petrovaco kurortų, vaizdas dažnai puošia turistams skirtas Juodkalnijos atvirutes ar kelionių katalogus. XV a. gynybai naudota sala šiandien tapo prabangiu ir madingu kurortu, kuriame mėgsta poilsiauti visas būrys garsių kino, meno pasaulio asmenybių. Čia glaudžiai viena prie kitos šliejasi senojo stiliaus terakotos stogų vilos, kotedžai, viešbučiai. Viduramžius mena dar išlikusios pabūklų angos ir patrankos. Salą su žemynu jungia smėlio molas, kuris pakrantę dalija į du nuostabius smėlio paplūdimius, puikiai tinkančius ramiam poilsiui ar vandens pramogoms. Tokios prie žemyno tarsi pririštos salos vadinamos „tombolo“ ir yra gana retos. Krante šlaitu į įlanką leidžiasi ir to paties pavadinimo senas žvejų kaimas, jaukiai išraižytas vingiuotų siaurų gatvelių, puošiamas aikščių su bažnyčiomis ir Viduržemio jūros stiliaus namų bei vilų. Itin gražu čia ir sutemus, kai sala ir visas miestelis pasidabina jaukiomis šviesomis.

Lipos urvas

Vos už 5 km nuo Cetinės senamiesčio esantis pirmasis keliautojams atviras karstinis urvas lankytojams suteikia išskirtinę galimybę iš arti pamatyti magišką požeminį pasaulį. Gamtos suformuotos požeminės salės ir koridoriai čia tęsiasi net apie 2,5 km. Tyvuliuojantys ežerėliai, čiurlenantys upeliai ir šaltiniai kartu su stalagmitų ornamentais ir dirbtine šviesa urvui suteikia spalvų, ryškumo ir spindesio. Lipos urvo grožis rašytiniuose šaltiniuose minimas jau IX a., nors greta esančio Lipa Dobrskos kaimo gyventojai, kaip spėjama, jį buvo atradę dar anksčiau. Vietiniai gali papasakoti ne vieną iš kartos į kartą perduodamą istoriją ar mitą, susijusį su šiuo urvu. Jį vertino net karalius Nikolas I. Turistams ir keliautojams urvas atvertas tik 2015 m. ir labai greitai tapo viena lankomiausių vietų Juodkalnijoje. Šiuo metu tai yra vienintelis tokio tipo urvas šalyje.

Škoderio ežero nacionalinis parkas

Daugiau nei du trečdaliai didžiausio Balkanuose Škoderio ežero, kurio forma šiek tiek primena delfiną, tyvuliuoja Juodkalnijoje, o kita dalis – Albanijos teritorijoje. Šio ežero plotas, priklausomai nuo metų laiko, siekia nuo 370 iki 550 kv. m. Jis yra tapęs didžiausiais pelkinių paukščių namais Europoje, kur prieglobstį randa daugiau nei 250 rūšių paukščių, įskaitant ir ketvirtadalį visos nykštukinių kormoranų populiacijos pasaulyje. Po vandeniu gyvena dar pusšimčio rūšių žuvų, ypač daug karpių, ungurių ir aukšlių. Aplink šį ežerą taip pat sutinkama įvairių gyvūnų: parke gausu lapių, vilkų, žebenkščių, ūdrų ir kitų žinduolių. Maždaug 400 kv. m šio ežero ir aplink esančioje teritorijoje 1983 m. įkurtas nacionalinis parkas. Keliautojams šis parkas gali būti puiki visos dienos pramoga. Statūs kalnai, juose pasislėpę kaimeliai, istorinės bažnyčios, lelijų žiedais viliojantis skaidrus ežeras paliks neišdildomų įspūdžių. Tai puiki vieta mėgstantiems žygius: čia įrengta apie 10 pėsčiųjų takų, kuriais pasiekiami istoriniai kaimai, urvai, kriokliai, natūralūs gamtos baseinai, pavienės sodybos ir medaus ūkiai. Taip pat įrengta dviračių ir kalnų dviračių takų. Škoderio ežeras lengvai pasiekiamas iš daugelio pajūrio kurortų.

Dubrovnikas

Viešint Juodkalnijoje yra puiki proga apsilankyti ir visai šalia, piečiausioje Kroatijos dalyje, plytinčiame istoriniame Dubrovnike. UNESCO saugomas miestas, įkurtas dar VII a., yra vienas gražiausių ir daugiausia turistų pritraukiančių Kroatijoje, kerintis didinga istorija ir paveldu. Nepriklausomai nuo to, Dubrovnike lankysitės pirmą ar jau dešimtą kartą, senamiestis ir jį juosianti viduramžių baltojo akmens gynybinė siena visada paliks neišdildomų įspūdžių ir kels pagarbą šio miesto istorijai. Gynybinė siena – bene garsiausias Dubrovniko objektas, maždaug iš 25 m aukščio leidžiantis gerai apžiūrėti marmurines gatves, barokinius statinius, taip pat pasigėrėti mirguliuojančia Adrijos jūra. Sieną sudaro sudėtinga bokštų, bastionų ir fortų sistema, besitęsianti beveik 2 km. Nors 1991 m., per Kroatijos nepriklausomybės karą, miestas buvo smarkiai apšaudytas, šalis greitai jį atstatė ir vėl ėmė kviesti keliautojus. Įspūdingi senieji vienuolynai, muziejai, aikštės ir bažnyčios, gatvėse prekiaujantys vietiniai ir amatininkai padeda pajusti miestiečių gyvenimo ritmą ir papročius, o modernus funikulierius, užkeliantis 405 m aukštyn į Srdj kalno viršūnę, prieš akis atveria visą puikiai derančių miesto ir jūros panoramą. Dubrovniką nuo pagrindinių Juodkalnijos kurortų skiria vos apie 100 km. Į tokią išvyką būtina pasiimti asmens dokumentą.