Alytaus biuras
Naujoji g. 52, Alytus
(Alytaus sporto ir rekreacijos centras)
Graikijos sostinė ir didžiausias miestas Atėnai gyvuoja jau 3500 metų ir yra vienas seniausių Europos miestų. Atėnų pavadinimas kilęs nuo senovės graikų deivės Atėnės vardo. Miestą iš trijų pusių supa kalnai, o iš ketvirtosios – jūra. Didingą miesto istoriją liudija antikiniai pastatai, iš kurių žymiausias yra Akropolyje esantis Partenonas, tapęs Atėnų simboliu. Atėnai laikomi demokratijos bei olimpinių žaidynių gimtine. Tai miestas traukiantis milijonus turistų iš įvairių pasaulio kampelių. Juos vilioja jūra, žavūs kalnai, istorija, daugybė lankytinų vietų. Šiandien Atėnai yra judrus didmiestis, šalies ekonomikos, finansų, kultūros centras.
Ramios, skaidrios, šiltos jūros, nuostabūs paplūdimiai, kalnai, alyvmedžių giraitės, civilizacijos nepaliestos salos, garsios istorinės lankytinos vietos – tai atostogos Graikijoje. Kasmet Graikiją aplanko apie 8 mln. turistų. Senovės Graikija – Europos kultūros centras. Karštas klimatas vasarą suformavo vieną graikišką paprotį – nuo 15 iki 18 valandos nemandagu kam nors skambinti, skirti susitikimus. Šį karštymetį graikai skiria popietiniam poilsiui.
Patogiausia keliauti autobusais arba taksi. Autobusų tvarkaraščiai iškabinti visose autobusų stotyse ir autobusų stotelėse. Kadangi tvarkaraščiai dažnai keičiasi, rekomenduojame nuolatos pasitikslinti išvykimo laikus. Tarp miestelių kursuoja žalio – geltonos spalvos autobusai, miestuose – žydros spalvos.
Aišku patogiau keliauti taksi, bet už šį malonumą mokėsite daugiau. Visuose taksi automobiliuose yra skaitliukai arba už važiavimą mokama pagal daugumoje taksi stotelių iškabintus kainoraščius. Nakties metu užsisakius taksi iš viešbučio, oro uosto ar švenčių dienomis, gali tekti mokėti brangiau nei įprastai. Vieno km kaina yra nuo 75 euro centų, priklausomai nuo regiono.
Į Graikiją vasaros sezono metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Aukštesnės klasės viešbučiuose nerekomenduojama eiti pietauti arba vakarieniauti vilkint paplūdimio ar sportinio stiliaus aprangą – nederamai apsirengę turistai gali būti tiesiog neįleidžiami į restoraną. Naktinis gyvenimas verda visuose kurortuose, krantinėje ir miestelių centre. Pirmosiomis dienomis venkite daug būti saulėje, nepamirškite galvos apdangalo.
Patariama negerti vandens iš krano. Geriau jį pirkite buteliukuose, kurių galima įsigyti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje. Pirmosiomis dienomis venkite ilgai būti saulėje, nes galite perkaisti. Nepamirškite galvos apdangalo, akinių nuo saulės ir apsauginio kremo.
Privalomų skiepų keliaujantiems į Graikiją nėra. Kad būtų ramiau ir nekiltų jokių nesklandumų su Jūsų sveikata, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą.
Graikijos virtuvė tai vietinių tradicijų bei kaimyninių šalių (Italijos, Turkijos) virtuvių mišinys. Čia vyrauja Viduržemio jūros virtuvė, kurioje naudojama daug žolelių, daržovių bei grūdinių kultūrų. Kadangi šalis apsupta jūrų, čia valgoma daugybė jūros gėrybių, taip pat kiaulienos, jautienos, ėrienos bei vištienos. Graikijos patiekalai neįsivaizduojami be alyvuogių aliejaus, citrinų, pomidorų, duonos ir, žinoma, vyno. Čia vyrauja tradicija valgyti lauke – kavinėje ar restorane, ir tai graikams šventas reikalas, mat vietiniai gyventojai mėgsta skaniai pavalgyti ir ilgai mėgautis maisto teikiamais malonumais. Taip pat esant Graikijoje paragaukite tikrų Graikiškų salotų, kitų patiekalų –moussaka, pastitsio, stifado, spedzofai, sahanakiir kt. Desertui turėtumėte paragauti baklavos – gardumyno su medumi ir žemės riešutais. Graikija ypač garsi savo vynais, tai pat čia paragauti galite vietinio anyžinio likerio – ouzo, kavos ir kavos gėrimų, alaus, šaltos arbatos.
Akropolis – vienas iš labiausiai žinomų lankytinų vietų pasaulyje, pastatytas V a. pr. Kr., ant 156 metrų aukščio kalvos. Žodis „akropolis“ reiškia „aukščiausią tašką“. Dauguma Graikijos miestų turėjo savo Akropolį – tvirtovę, kuri apsaugodavo nuo užpuolikų. Ne išimtis ir Atėnų akropolis, pastatytas ant plynaukštės, nuo kurios nebuvo sunku gintis puolant priešams. Čia atėniečiai pastatė nuostabaus grožio šventyklų, dauguma jų skirtos miesto globėjai deivei Atėnei. Akropolyje pamatysite propilėjus – didžiausius Akropolio vartus, Partenoną – šventyklą, kurioje buvo saugoma Atėnės Partenės 12 metrų aukščio statula, Atėnės Nikės šventyklą, pastatytą pažymėti atėniečių pergalei prieš persus, Erchtėjoną – šventyklą, skirtą Atėnei Poliadei ir Erechtėjui-Poseidonui, Akropolio muziejų bei kitus statinius.
Partenonas. Šventykla, skirta Atėnės Partenės garbei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su persais. Partenonas pastatytas Atėnų akropolyje tarp 447-428 m. pr. Kr. Tai vienas žymiausių išlikusių Senovės Graikijos pastatų ir vienas didžiausių pasaulio kultūrinių paminklų.
Senovės Agora antikos laikais buvo visuomeninio gyvenimo, religinis, politinis bei prekybos centras Atėnų širdyje. Tai kasdieninės veiklos centras, į kurį gyventojai ateidavo apsipirkti, pasiklausyti vykstančių koncertų ar tiesiog pabendrauti. XX amžiuje vykusių archeologinių kasinėjimų metu rasta daug šventyklų, altorių mokyklų, sporto kompleksų pastatų ir net koncertų salės griuvėsiai.
Senovės Agoros muziejus. Statinys, kuriame šiuo metu įsikūręs Senosios Agoros muziejus pastatytas 150 m. pr. Kr. Pergamo karaliaus Atalio II (Attalus II) paliepimu. 116,5 metrų ilgio ir 19,5 metrų pločio dviejų aukštų pastatas buvo naudojamas kaip prekybos centras. Vėliau sunaikintas germanų genties. Tarp 1859 ir 1902 metų Graikijos archeologijos draugijos atliktų kasinėjimų metu buvo atrastos Atalo Stojos griuvėsių liekanos.
Nacionalinis archeologijos muziejus yra didžiausias ir svarbiausias iš visų esančių Graikijoje. Jame eksponuojama išskirtinė kolekcija, kurią sudaro radiniai, rasti tarp neolito amžiaus ir vėlyvosios Antikos laikų. Iš viso muziejuje yra penkios nuolatinės kolekcijos: priešistorinių radinių, skulptūrų, vazų ir nedidelių radinių, metalurgijos ir vienintelė Graikijoje – Egipto ir Artimųjų Rytų senovės kolekcija. Pirmame aukšte didžiąją muziejaus dalį užima skulptūros ir priešistorinių laikų lobiai, antrame – didžiąją dalį užima vazų kolekcija.
Dzeuso Olimpiečio šventykla buvo didžiausia šventykla visoje Graikijoje, didesnė net už Partenoną. Šiandien yra išlikę tik 15 iš 104 masyvių, 17 metrų aukščio, kolonų. Šventyklos griuvėsiai stūkso apie 500 metrų į pietryčius nuo Akropolio ir maždaug 700 metrų į pietus nuo Syntagma aikštės.
Romėnų Agora ir Vėjų bokštas. I a. pr. Kr. Atėnams tapus Romos imperijos dalimi, Senoji Agora – virto nepraktiška komercinei veiklai, todėl romėnai pastatė naują forumą, žinomą, kaip Romėnų Agora arba Cezario ir Augusto Agora. Ši Agora yra mažesnė nei Senovės Agora – 112 metrų ilgio. Ją sudarė didelės atviros erdvės, iš visų keturių pusių apsuptos kolonomis, o viduryje buvo parduotuvės. Prekybos centras turėjo du įėjimus: vakarinėje pusėje yra 11 a. pr. Kr. pastatyti vartai, kurių liekanos išlikę iki šių dienų, rytiniai vartai praktiškai neišlikę. Pats įdomiausias statinys, esantis šiek tiek į rytus nuo Romėnų Agoros – aštuoniakampis 12 metrų aukščio bokštas, vadinamas – Vėjų bokštu. Tai saulės, vandens laikrodis ir vėjarodis.
Parlamento rūmai, esantys Syntagma aikštėje, pastatyti XIX amžiuje. Iš pradžių jie buvo statomi kaip Karališkieji rūmai karaliui Otui I, o panaikinus monarchiją netrukus pastate įsikūrė parlamentas. Prieš parlamentą yra nežinomo kareivio kapas, kurį nuolatos saugo prezidento sargyba, vilkinti tradicinę uniformą. Kiekvieną dieną sargybos pasikeitimas atrodo lyg mini spektaklis, kurio pasižiūrėti suplūsta minios turistų.
Monastiraki aikštė, Monastiraki bažnyčia. Viena iš patraukliausių aikščių Atėnuose. Šimtmečius Monastiraki buvo miesto komercinis centras. O dar ankščiau šioje vietoje stovėjo vienas didžiausių vienuolynų Atėnuose, tačiau XIX amžiuje archeologinių kasinėjimų metu jis buvo nugriautas. Išliko tik bažnyčia, ironiškai pavadinta „Monastiraki“ (liet. mažai vienuolyno). Daugumai turistų Monastiraki aikštė yra pradinis taškas norint aplankyti blusų turgų, kuris vyksta kartą į savaitę – sekmadieniais. Aplink aikštę yra daug gražių gatvelių, kuriose prekiaujama suvenyrais.
Herodo Atiko Odeonas. Odeonas – didelis teatras, pastatytas II-jame mūsų eros amžiuje, pietiniame Akropolio šlaite. Jį statė turtingas graikų aristokratas ir Romos senatorius Herodas Atikas. Kai kurie sako, kad jis nužudė savo žmoną, o norėdamas išpirkti kaltę pastatė šią koncertų salę. Joje buvo trisdešimt dvi sėdimųjų vietų eilės, kuriose susėsdavo 5000 žmonių. Pastatas buvo sunaikintas 267 metais Herulų – germanų klajoklių genties. 1950 metais prasidėjo Odeono rekonstrukcijos darbai ir pastatas dalinai atstatytas. Šiandien šis statinys ir toliau naudojamas, ypač vasaros metu. Jame vyksta spektakliai, koncertai, įskaitant ir kasmetinį Atėnų festivalį.
Nacionalinis sodas – žalioji oazė pačioje Atėnų širdyje. Sodas yra labai populiarus tarp atėniečių, ypač savaitgaliais, kurie čia atvyksta su šeimomis ir vaikais pabūti žalumos ir ramybės apsuptyje. Net 16 hektarų sodas iš pradžių kurtas kaip privati Karalių rūmų teritorija (dabar Parlamento rūmai), kurioje karališkosios šeimos atstovai galėjo lankytis nuo 1836 metų.
Akropolio muziejus. Muziejus įkurtas moderniame pastate, Akropolio papėdėje. Tačiau iki 2007 metų visi eksponatai buvo eksponuojami Akropolio viršuje buvusiame mažame pastate, kuris visuomenei duris atvėrė dar 1878 metais. Pastatas tapo per mažas, kad jame galėtų tilpti visi eksponatai ir tūkstančiai lankytojų, todėl nuspręsta statyti naują pastatą, kuris atidarytas 2009 metais. Akropolio kolekcija susideda iš skulptūrų, kurios rastos Akropolyje. Lankytojai pradeda pažintį su eksponatais eidami ant plačios rampos, simbolizuojančios kilimą ant Akropolio kalno. Abiejose rampos pusėse eksponuojami objektai, kurie buvo naudojami kasdieniniame gyvenime bei skulptūros, rastos šventojo kalno papėdėje.
Universiteto pastatas puikus neoklasikinio stiliaus pavyzdys, pastatytas 1834 m. Atėnams tapus sostine. Tai vienas iš trijų neoklasikinio stiliaus pastatų, vadinamų Atėnų trilogija, kurią sudaro – akademija, universitetas ir nacionalinė biblioteka. Universitetas yra seniausias ir didžiausias iš visų trijų.
Lykavittos kalva. Aukščiausia vieta Atėnuose, esanti 277 metrai virš jūros lygio. Užlipus ant šios kalkakmenio kalvos atsiveria nepakartojama miesto panorama. Kalvos pavadinimo reikšmė iki šiol nėra aiški.
